- aljansas
- aljansas statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybių susitarimas (slaptas arba viešas) koordinuoti ar kartu vykdyti gynybos ir saugumo politiką. Kuriamas siekiant sutelkti dalyvių išteklius bendrai gynybai, kai kyla aiški grėsmė arba kai siekiama kartu vykdyti agresiją (Vokietijos–Japonijos–Italijos aljansas prieš II pasaulinį karą). Valstybės gali kurti aljansus ir bendrų vertybių, bendros ideologijos pagrindu. Neutralios valstybės dažniausiai juose nedalyvauja, bet kartais kuria neprisijungusiųjų aljansus ir taip koordinuoja savo politiką (pvz., neprisijungusios šalys Šaltojo karo metais). Svarbiausias šiuolaikinio pasaulio valstybių aljansas – NATO. Esminis NATO tikslas – užtikrinti visų savo narių laisvę ir saugumą politinėmis ir karinėmis priemonėmis, vadovaujantis Šiaurės Atlanto sutartimi ir Jungtinių Tautų Chartijos principais. Nuo gyvavimo pradžios šis aljansas siekė, kad Europoje įsitvirtintų teisinga ir ilgalaikė taiki santvarka, grindžiama bendromis demokratinėmis vertybėmis, žmogaus teisėmis ir įstatymo viršenybe. Ši pagrindinė užduotis įgavo naują prasmę pasibaigus Šaltajam karui, nes Europos pokario istorijoje pirmą kartą atsirado reali galimybė ją įvykdyti. atitikmenys: angl. alliance ryšiai: susijęs terminas – agresija
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.